150 metrų skiria naująjį krematoriumo pastatą nuo pagrindinės senojo komplekso koplyčios – Šventojo Kryžiaus. Šis statinys stovi kalvotoje vietovėje, apsuptas galingų senų pušų.
Žvelgiant iš paukščio skrydžio, krematoriumas atrodo gana grėsmingai – tarsi karinis bunkeris, slėptuvė ar pragaro lifto, vedančio į požeminį pasaulį, slenkstis. Tačiau tai nėra atsitiktinumas. Architektai buvo įsipareigoję funkcionalizmui – ypatingam XX a. atsiradusiam architektūros stiliui.
Kokia yra Švedijos Miško akmenio paskirtis? Ar tai vis dar miškas, ar jis konvertuotas į krematoriumą? Ar tai sveikintinas projektas, ar jis kelia abejonių? Kokie yra vietos gyventojų nuomonių ir reakcijos į šį krematoriumą?