Kaip pasirinkti anteną DVB-T2 televizoriui namams ir sodui

Įvedus skaitmeninį standartą DVB-T2, pirmosios kartos imtuvai pasirodė nereikšmingi: priėmimo stoties architektūra tapo sudėtingesnė, aštrėjo tinkamos antenos pasirinkimo problema. Tose vietose, kur perdavimo šaltinis yra arti, signalą priimti galima ant nagų, bet ką daryti tiems, kurių signalas silpnas?

Trumpai apie skaitmeninės televizijos technologiją

Per mažiau nei 10 metų antros kartos DVB standartas buvo tvirtai įsitvirtinęs ir išplėtotas NVS radijo eteryje. Dabar vartotojai turi prieigą prie ne tik garso ir vaizdo, bet ir interaktyvių skaitmeninės televizijos funkcijų: TV gido, subtitrų ir kitų, kaip jie. Skirtingai nuo primityvesnio analoginio signalo apdorojimo metodo, skaitmeninei televizijai reikalinga radikaliai skirtinga elementų bazė.

Skirtingai nuo stabilesnio analoginio radijo signalo, skaitmeninis yra jautresnis trikdžiams. Skaitmeniniame kode yra ne tik informacija apie paveikslėlį, bet ir patikrinimo blokai, kurie leidžia atkurti signalą, jei jis buvo priimtas su klaida. Dėl šios savybės signalo imtuvas neturėtų būti veikiamas visų rūšių triukšmo, todėl ne visada pageidautina per didelis antenos dydis ir stiprintuvo galia. Priimant T2 signalą, daug svarbiau teisingas antenos išdėstymas ir jo tipo atitikimas naudojimo sąlygoms. Kai kurių bendrųjų gamintojo taisyklių ir rekomendacijų laikymasis padės pasiekti aiškų ir stabilų signalo lygį, sumažins atmosferos reiškinių įtaką priėmimo kokybei..

Antenų tipai

Visos skaitmeninės televizijos antenos gali būti suskirstytos į vidines ir išorines. Pirmuoju atveju viskas yra paprasta: antena turi būti minimaliu atstumu nuo televizoriaus ar imtuvo ir yra ant artimiausios palangės. Šis nuobodus vaizdas iš DVB-T2 reklamos retai koreliuoja su realybe: tokiai antenos vietai jums reikia patikimo signalo priėmimo ir tiesioginės retransliatoriaus matymo linijos. Todėl paprastai tik 30–40% didžiųjų miestų gyventojų gali sau leisti naudoti šį įrengimo būdą. Montavimui patalpose paprastai pasirenkamos kilpinės antenos ir subalansuoti dipoliai..

Vidinė antena „Remo Wave digital“

Jei atstumas nuo siunčiančios stoties yra didesnis nei 10–15 km, reikia įrengti išorinę anteną. Dažniausiai naudojamos lauko antenos yra „bangų kanalas“ ir periodinės antenos. Jie užtikrina patikimą priėmimą tinkama kryptimi 30–40 km atstumu. Taip pat yra hibridinių priėmimo įrenginių: pavyzdžiui, keletas periodinių vibratorių, komplektuojamų su grotelių veidrodžiu kaip atšvaitas. Pažangiausi antenos modeliai gali užtikrinti priėmimą iš 50–80 km atstumu esančios stoties atvirose vietose, jei tik kruopščiai patikrinama kryptis.

Išorinė antena „SPECTR 100“, sukurta maksimaliam atstumui nuo kartotuvo

Ar galima naudoti analogines antenas?

Transliacija koduotu radijo signalu vykdoma platesniu diapazonu nei analoginė televizija. DVB-T2 imtuvai turi sugebėti priimti ne tik decimetro bangas, bet ir visą likusią VHF diapazoną, be to, taip pat ir mikrobangų bangas. Apskritai, priimamų dažnių diapazoną lemia antenos elementų tiesiniai matmenys. Taigi senojo tipo antenos gali būti naudojamos tik tuo atveju, jei transliacija vykdoma atitinkamu dažnių diapazonu. Tuo pačiu metu signalo lygis vis tiek bus iki 50% žemesnis nei kruopščiai parinktos ir tinkamai sumontuotos DVB-T2 antenos atveju.

Dažniausia praktika yra naudoti analogines antenas miesto vietose. Priemiesčio zonose nėra užtikrintai aukšto signalo lygio, todėl antenoms reikia ne tik įrengti lauke, bet ir tinkamai spinduliuoti. Deja, dauguma aktyviųjų refleksinių (lenkiškų) antenų, kaip ir įprasti decimetrai, nevisiškai atitinka priėmimo ir perdavimo parametrus. Taigi lenkišką anteną galima naudoti iki 20 km atstumo atstumu, įprastą „judančią bangą“ – iki 15 km..

Ar man reikia iš anksto stiprinti signalą

Ypač pageidautina naudoti aktyviąją anteną, norint priimti DVB-T2 signalą, tačiau sodyboms ji yra būtinai reikalinga. Daugelis antenų naudoja pažįstamas SWA stiprinimo schemas, tačiau reikia, kad pirminio stiprintuvo veikimo parametrai būtų visiškai skirtingi.

Pirmasis skirtumas yra energijos šaltinis. Didžioji dauguma SWA stiprintuvų yra skirti tiekti energiją per bendraašius kabelius, kuriems reikalinga atitinkama funkcija imtuve. Taigi konvertavimo grandinės, paslėptos įprastos analoginės antenos kištuke, neturi būti arba jos reikia išjungti..

Bendra aktyvioji palydovinė AV-958 vidaus antena su 30 dB stiprumu

Antras klausimas yra amplifikacijos laipsnis. Dėl mažo triukšmo atsparumo signalo stiprinimui tinka tik tos grandinės, kurių stiprinimas yra iki 35; esant didesniam stiprėjimui, gali kilti problemų dėl signalo dekodavimo. Tai apriboja aktyviųjų antenų atstumą iki 60–70 km, o ne įprastų 80–100 km.

Antenos individualiam ir kolektyviniam naudojimui

Dideliu atstumu nuo kartotuvo aukštos kokybės vaizdą galima gauti tik naudojant galingas antenas, turinčias platų spinduliuotės modelį. Laimei, DVB standartai palaiko dalijimąsi radijo signalais, todėl brangią anteną lengvai gali įdiegti keli namų ūkiai..

Sukurti tokią priėmimo sistemą yra gana sudėtinga, tačiau yra tik du pagrindiniai punktai:

1. Montavimo sistema. Jei reljefas yra keičiamas arba yra miško želdinių ar miesto plėtra prie norimo azimuto, reikės 12–15 metrų ar didesnio antenos montavimo aukščio. Tai yra pagrindinė signalo priėmimo iki 80 km atstumu sąlyga, tuo tarpu ne visi gali sau leisti įrengti tinkamą stiebą.
2. Galinga aktyvioji grandinė arba kelios atskiros. Ant bendro stiebo gali būti pastatytos kelios dešimtys individualių jungčių aktyvių antenų skirtingu aukščiu. Dar vieną puikią galimybę suteikia stiprintuvų galios rezervas: kai lygiagrečiai jungiamos 3–4 loginės periodinės antenos, nukreiptos persidengiančiomis schemomis, prie jų vienu metu galima prijungti kelis imtuvus. Taip pat leidžiama antenoje įrengti galingą skaitmeninę stotį, kurioje sujungiamos maršrutizatoriaus ir stiprintuvo funkcijos.

Pagal bandymą ir klaidą

Nereikėtų nustoti rinktis abejotinos kilmės antenų: parduodamų rankomis arba be pažymėjimo. Nors antena kainuoja apie pusę imtuvo kainos, ją įsigyjant reikia garantuoti aptarnavimą ir pakeitimą.

CIFRA-6

Faktas yra tas, kad atstotuvui nuvažiavus iki 50 km, radijo signalo triukšmo kiekis yra palyginti mažas, tačiau jis staiga padidėja maždaug 55 km atstumu. Šiuo atžvilgiu patartina naudoti aktyvias didelės galios antenas tik patikimo priėmimo zonoje. Kitaip tariant, jei biudžeto antena neveikia patikimo priėmimo zonoje, tai nebūtinai galios trūkumas. Labiausiai tikėtina, kad klausimas yra neteisingas kryptingumas, netikslus stiprinimo lygio sureguliavimas arba parametrų neatitikimas signalo diapazonui. Kartais gedimo priežastis yra gamybos defektas. Todėl rekomenduojama naudoti skaitmeninės televizijos aprėpties žemėlapius, patikrinti transliacijos diapazonus ir, jei norite būti tikri, išbandykite 2–3 skirtingų tipų ir skirtingo stiprumo antenų modelius..

DVB-T2 standarto skaitmeninės televizijos antenos

vardas	Antenos tipas	Apytikslis atstumas iki kartotuvo, km	Pelnas, dB	Vidutinė kaina, trinkite.
DIVISAT DVS-Z1	Vidinis, aktyvus	dešimt	18	400
Locus L 922.06 ALTA	Vidinis, aktyvus / pasyvus	pasitikėjimo savimi zona	Pasyviame režime 6-9, aktyviame režime 16-19	600
REMO Wave digital	Vidinis, aktyvus	dešimt	18–24	900
GS AV-958	Vidinis, aktyvus	20	trisdešimt	1000
„Alpha H111 DVB-T2“	Gatvė, aktyvi	trisdešimt	18	500
CIFRA-6	Gatvė, pasyvi	dešimt	4.5-7 (Antenos galią galima padidinti aktyviu stiprintuvu.)	1200
„REMO Belka BAS-1121“	Gatvė, aktyvi	40	40	1200
Locus L020.92	Gatvė, pasyvi	60	12-16,5	1600
SPECTRUM 100	Gatvė, aktyvi	80	14–35	2000 m

Panašūs įrašai:

1. Televizijos antena sodui Net ir už miesto nenoriu prarasti civilizacijos pranašumų, todėl beveik kiekviename vasaros name yra televizorius. Norėdami mėgautis aiškiu vaizdu ekrane be trukdžių, įdiekite anteną, kurią nėra lengva pasirinkti dėl įvairių priežasčių....
2. Kaip pasirinkti televizijos anteną – vidaus, palydovinio ir skaitmeninio vaizdo apžvalga su techninėmis specifikacijomis Kad televizoriaus antena tinkamai veiktų ir nesukeltų sunkumų dirbant šalyje ar bute, turite pasirinkti tinkamą vidinį (vidaus) ar lauko skaitmeninį įrenginį. Pirkdami televizijos anteną išskiriami keli kriterijai – signalo stiprumas, stiprinimas,...
3. Kurį suvirinimo keitiklį pasirinkti namams ir sodui Šiandien norime pasidalinti su jumis keitiklio, skirto suvirinimo mokymui, taip pat atliekant kasdienes užduotis šalyje ar privačiame name, pasirinkimo keitikliais. Galų gale, elektronikos plėtra leido suvirinimo įrangą padaryti prieinamą tiek kainos,...
4. Mankštos dviračiai namams – tai geriau pasirinkti namams Kodėl verta leisti laiką sporto salėje, jei galite nusipirkti sporto bloką treniruotėms ir pastatyti jį namuose? Šiuolaikinės treniruokliai visiškai pakeičia dviračių sportą, aprūpinti visomis būtinomis funkcijomis. Norėdami suprasti, kuris iš jų...

Skaityti daugiau  Kaip išsirinkti vandens šildymo radiatorių