Gyvenamųjų patalpų perkėlimas į negyvenamąsias patalpas

Šiandien Rusijos verslo auditorijos atstovų paieška nemokamų ir daugiau ar mažiau padorių negyvenamųjų patalpų biurui, prekybos vietai ar sandėliui dažnai tampa tikra problema. Labai dažnai vienintelis galimas šios problemos sprendimas yra gyvenamųjų butų naudojimas aukščiau išvardytiems tikslams. Štai kodėl mes turime galimybę stebėti, kaip butai, esantys pirmajame senų gyvenamųjų pastatų aukštuose, laikui bėgant virsta kirpyklomis, skalbyklomis, maisto prekių parduotuvėmis ar net bankų skyriais..

Daugelis verslininkų, nusprendusių naudoti gyvenamąsias patalpas komerciniais tikslais, dėl patirties stokos tokiais klausimais daro rimtų klaidų, planuodami buto pavertimo biuru procesą, dėl kurio patiria rimtų finansinių nuostolių. Paprastai tai atrodo taip: verslininkas nusprendžia įrengti savo arba neseniai nupirktą kvadratinį metrą biurui ir pradeda galvoti „kaip tai padaryti dabar“. Be to, labiausiai jį jaudina du klausimai: kaip tai padaryti legaliai kompetentingai (t. Y. Nepažeidžiant galiojančių įstatymų) ir praleisti kuo mažiau laiko? Informacijos rinkimas neišvengiamai verčia verslininką daryti išvadą: laukia gana varginantis, nuobodus ir, svarbiausia, ilgas procesas, o planuojama pradėti eksploatuoti komercinę erdvę atidėta bent prieš 3-4 mėnesius..

Taigi nemanykite, kad biurų patalpų problemą galima išspręsti tik perkant butą..
Remiantis Rusijos įstatymais (Rusijos Federacijos civilinio kodekso 288 straipsnio 3 punktas), naudoti būstą komerciniais tikslais leidžiama tik perėjus šioms patalpoms negyvenamųjų patalpų statusą.
Apskritai gyvenamųjų patalpų perkėlimo į negyvenamąjį fondą procedūra atrodo taip:

1. Gyvenamųjų patalpų perkėlimo į negyvenamąsias patalpas galimybės nustatymas.
Pagal dabartinius Rusijos įstatymus, negyvenamosios patalpos turi atitikti šiuos reikalavimus:
– negyvenamosios patalpos turi turėti įėjimą, izoliuotą nuo gyvenamosios pastato dalies;
– patalpos turi būti išdėstytos pirmame aukšte (jei gyvenamosios patalpos yra antrame ir trečiame aukštuose, tada jos perkėlimas į negyvenamąsias patalpas bus įmanomas, jei apatinius aukštus užima negyvenamosios patalpos (parduotuvės, biurai, bankai));
– būtina, kad namas, kuriame yra būstas, nepatektų į kapitalinio remonto planus ir nebūtų pripažintas avariniu;
– bute niekas neturėtų būti registruotas;

2. Reikalingų dokumentų paruošimas ir rinkimas.
Šiame etape savininkas turi apsilankyti keliose viešosiose tarnybose (PIB, „Gossanepidemnadzor“, „Goszharnadzor“, KGIOP, KGA, rajono policijos departamento pasų tarnyboje ir kt.), Rinkdamas tokios pakuotės dokumentus:
– prašymą dėl atskirų gyvenamųjų patalpų perkėlimo į negyvenamąjį fondą (pagal nustatytą modelį) nurodant šių patalpų numatomą funkcinę paskirtį;
– savininko paso kopija;
– notaro patvirtinti nuosavybės teisės dokumentai;
– juridinio asmens steigiamųjų dokumentų notariškai patvirtintos kopijos;
– techninio paso PTI, patalpų paaiškinimas, grindų planai (PIB);
– piliečių, įregistruotų šioje patalpoje, nebuvimo pažymėjimas;
– atitinkamo paso ir vizų tarnybos sutikimas su savininko prašymu nutraukti registraciją gyvenamosiose patalpose, perkeltose į negyvenamųjų patalpų fondą;
– aptarnavimo organizacijos išvada apie techninės apžiūros rezultatus;
– KGiOP išvada;
– valstybinės sanitarinės ir epidemiologinės priežiūros išvada;
– valstybinės priešgaisrinės inspekcijos išvada;
– licencijuotos projektavimo ir apžvalgos darbų organizacijos techninė išvada;
– patalpų pertvarkymo projektas;
– išvada dėl atskiro įėjimo įrenginio galimybės;
– rajono administracijos pažyma, kad namas nėra kapitalinio remonto planuose ir nėra pripažintas avariniu;

3. Parengto dokumentų paketo pateikimas Būsto politikos komitetui.
Šiame etape miesto tarpžinybinė būsto fondo naudojimo komisija sprendžia klausimą dėl galimybės deklaruotas gyvenamąsias patalpas naudoti negyvenamosiomis, svarsto pertvarkymo galimybę ir derina siūlomą projektinį sprendimą..

4. Savininko teisių į negyvenamąsias patalpas registracija.
Tai yra paskutinis etapas, kurio metu tiesiogiai registracijos kameroje įregistruojamos savininko teisės į negyvenamąsias patalpas. Tam reikalingi šie dokumentai:
– pareiškimas;
– valstybinio mokesčio sumokėjimo gavimas;
– teisės objektą apibūdinantys dokumentai (PTI dokumentai);
– teisės subjektą apibūdinantys dokumentai (steigiamieji dokumentai, TIN pažymėjimas, „Goskomstat“ kodai ir kt.);
– pavadinimo dokumentai (Savivaldybės būsto komiteto įsakymas, VTEK protokolas dėl patalpų perdavimo, prefekto įsakymas dėl leidimo pakeisti patalpų funkcinę paskirtį, nuosavybės pažymėjimas);
– Būsto politikos komiteto įsakymo išrašas su miesto tarpžinybinės komisijos dėl miesto gyvenamojo fondo naudojimo protokolo ištrauka dėl gyvenamųjų patalpų perkėlimo į negyvenamąjį fondą;
– sprendimas patvirtinti patalpų rekonstravimo ir (ar) pertvarkymo projektą ir leidimas atlikti remonto bei statybos darbus (valdytojo įsakymas);
– įsakymas dėl leidimo pakeisti patalpų funkcinę paskirtį;
– dokumentas, patvirtinantis, kad pareiškėjo teisė į būstą yra įregistruota Vieningame juridinių asmenų valstybiniame registre arba nuosavybės teisės į būstą, įsigytą iki 1998 m .;

Taigi matome, kad gyvenamųjų patalpų perkėlimo į negyvenamąsias patalpas procedūra yra gana sunkus ir ilgas procesas. Be to, reikia pažymėti, kad šiame straipsnyje pateikiamas tik bendras veiksmų algoritmas, kuriame neatsižvelgiama į didžiulį niuansų skaičių ir kuris didžiąja dalimi yra taikomas dideliems miestams (Maskva, Sankt Peterburgas). Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad administracijos darbas kiekviename atskirame regione turi savo specifiką..
Daugeliu atvejų verslininkas tiesiog neturi galimybių savarankiškai spręsti šio klausimo. Todėl, norėdami sutaupyti laiko, pastangų ir pinigų, primygtinai rekomenduoju nedelsdami kreiptis į profesionalų pagalbą, nes jų šiandien yra daugiau nei pakankamai.