...

Nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse

Tokie artimi, pažįstami, turintys su mumis bendrą istoriją ir tuo pačiu visiškai kitokį mentalitetą bei tradicijas, Baltijos šalys sugebėjo išlaikyti savo patrauklumą rusams tiek kaip atostogų vieta Baltijos jūros pakrantėje, tiek kaip šalis, kurios nekilnojamasis turtas kelia nemažą susidomėjimą..

Nenuostabu, kad Rusija ir Latvija sugebėjo palaikyti ilgalaikius ryšius, o nekilnojamasis turtas šioje Baltijos respublikoje traukia Rusijos pirkėjus.

Butai ir namai Jūrmaloje, tokiuose gerai žinomuose renginiuose kaip „New Wave“, „Voting KiViN“, „Jūrmala Humor“ festivalis ir daugelis kitų, tradiciškai yra paklausiausi rusų tarpe. Nekilnojamojo turto kaina šiame kurortiniame mieste priklauso nuo ploto ir paties namo savybių: paprastai prieškario mūriniai pastatai, kurie išsaugojo savo istorinę išvaizdą ir išsiskiria įdomia architektūra, yra paklausūs..

Tarp populiariausių Jūrmalos rajonų verta paminėti Mellužį – ramų miesto kampelį, vos 2 minučių pėsčiomis nuo jūros, taip pat Buldurį, Dubultį, Majorį ir, žinoma, Dzintarį. Kiekviena iš šių vietovių, ir anksčiau – kaimai, esantys netoli Jūrmalos, turi savo ypatybes ir patrauklias savybes..

Vidutiniškai vienos kvadratinio metro kaina Jūrmaloje svyruoja nuo 1 tūkst. Eurų iki 9 tūkst.

Brangiausios vilos laikomos arti jūros arba pušų parko apsuptyje, parduodamos visiškai sukomplektuotos ir su įmontuotais prietaisais. Pigiausias gyvenamasis plotas yra standartiniuose daugiabučiuose, esančiuose antroje ar trečioje eilutėje.

Butų kainos padidėjimą Jūrmaloje palengvina tai, kad naujos statybos šiame kurortiniame mieste vykdomos nereikšmingu tempu, o pakrantėse esantys žemės sklypai jau yra beveik užimti. Galima sakyti, kad nekilnojamojo turto Jūrmaloje ir Rygos pajūryje kainos didės bent 10–20% per metus, nes pasiūla yra ribota, o paklausa auga.

Respublikos sostinėje didžiausia paklausa yra butuose senuose Rygos senamiesčio pastatuose, esančiuose netoli pagrindinių miesto lankytinų vietų. 1 kvadratinio metro kaina šioje srityje gali siekti 3–3,5 tūkstančio eurų. Butai atokesnėse vietose yra daug pigesni – miesto pakraštyje, pavyzdžiui, Marupos priemiestyje, galite įsigyti butą už 1,1 tūkstančio eurų kainą naujame pastate. Butai standartiniuose namuose yra dar pigesni – apie 500–900 eurų už „kvadratą“ ir nėra labai populiarūs.

Tarp kitų Latvijos nekilnojamojo turto rinkos pasiūlymų verta paminėti butus antrame pagal dydį respublikos mieste – Daugpilyje, kurio kaina yra dar mažesnė nei sostinėje..

Renkantis butą ar namą Latvijoje, verta atsiminti kai kuriuos šalies įstatymų leidybos ir nekilnojamojo turto sandorių registravimo ypatumus:

  • kai kurie seni blogos būklės pastatai negali būti nugriauti ar padaryti rimtų išvaizdos pokyčių, nes jie yra įtraukti į istorinių ir architektūrinių objektų sąrašą ir gali būti kruopščiai rekonstruojami. Verta iš karto išsiaiškinti, ar jums patinkantis dvaras yra įtrauktas į tokį sąrašą, kitaip namo remontą ir modernizavimą lydės sunkumai derinant visus veiksmus su valdžia;
  • užsienio piliečiai neturi teisės pirkti žemės, esančios pasienio zonoje, Baltijos jūros kopų zonose, Rygos įlankos krantuose, taip pat upių zonoje. Miško žemės ir sklypai, naudojami pagal miesto planą, neparduodami kitų valstybių piliečiams;
  • sandoriai sudaromi dalyvaujant Latvijos notarui, turėsite sumokėti 2% mokestį nuo sandorio vertės, sumokėti už notaro paslaugas, taip pat 13% kanceliarinio mokesčio;
  • visos nekilnojamojo turto operacijos pagal notaro patvirtintą pirkimo-pardavimo sutartį yra įrašomos į žemės registrą, o jei turtas per metus bus parduotas antrą kartą, savininkas turės sumokėti papildomą pajamų mokestį;
  • perkant nekilnojamąjį turtą Latvijoje už tam tikrą sumą (priklausomai nuo vietos – nuo 71 iki 142 tūkst. eurų), suteikiama teisė gauti leidimą gyventi iki 5 metų.

Nekilnojamasis turtas Lietuvoje

Vilnius, Klaipėda, Kaunas ir kurortai Druskininkai bei Neringa yra patraukliausios gyvenvietės Lietuvoje, kur dažniausiai nekilnojamasis turtas yra sandorių objektas, dalyvaujant kitų valstybių piliečiams..

Nekilnojamasis turtas Lietuvoje
Chistyakov Jurijus. Ruduo Vilniuje. 1990 metai

Pirmą kartą šioje mažoje šalyje apsilankę rusai stebisi didžiuliu miško zonų skaičiumi, nuostabi gamta ir tvarkingais, gerai prižiūrimais miestais. Vilniuje, vieninteliame lietuviškame Klaipėdos uoste ir antrame pagal dydį šalies mieste Kaune, galima tapti jaukio buto savininku: vidutiniškai 1 kvadratinis metras gyvenamojo nekilnojamojo turto Lietuvoje kainuoja 550 eurų. Be abejo, butai centriniuose Vilniaus rajonuose yra brangesni – apie 1,2–1,5 tūkstančio eurų.

Kaune paprastą butą, kurio plotas nuo 40 iki 50 kvadratinių metrų, galima įsigyti tik už 10–15 tūkstančių eurų. Įdomu tai, kad vieno kambario butai tarp Lietuvos gyventojų nėra paklausūs, o naujuose pastatuose tokie pasiūlymai yra gana reti – lietuviai renkasi ne taupyti pinigus, o iš karto pirkti namą ar trijų kambarių butą šeimai.

Brangiausiai kainuoja vilos ir privatūs namai kurortinėse vietovėse – Neringos, Nidos ir Palangos kaimai, esantys išskirtinėje zonoje, įtrauktoje į UNESCO pasaulio gamtos paveldo sąrašą, kaip vienas gražiausių Europos kraštovaizdžių – Kuršių nerijoje..

Kitų valstybių piliečiams nekilnojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nėra ribojamas – atvirkščiai, namo ar buto pirkimas iš karto suteikia teisę gauti nuolatinę vizą.

Tvarkinga šio rajono vila, pritraukianti turistus iš visos Europos, gali kainuoti apie 300–400 tūkstančių eurų, tačiau galite rasti ir pigesnių variantų. Pažymėtina, kad pasiūla Lietuvos kurortiniuose kaimuose yra ribota, o tai taip pat prisideda prie kainų kilimo.

Kitas populiarus Lietuvos kurortinis miestas yra Druskininkai, kuriuose gyvena tik 17 tūkst. Gyventojų. Įsikūręs respublikos pietuose, miestas garsėja kaip puikus balneologinis, purvo ir klimato kurortas. Nekilnojamasis turtas Druskininkuose išlieka vienas brangiausių Lietuvoje – vieno kambario butas pirkėjui kainuos 40-50 tūkstančių eurų.

Kitų valstybių piliečiams nekilnojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nėra ribojamas – atvirkščiai, namo ar buto pirkimas iš karto suteikia teisę gauti nuolatinę vizą. Vienintelė išimtis yra žemės ūkio paskirties žemė. Sudarydami sandorį turėsite sumokėti 2% pirkimo kainos notaro mokestį. Verta atsiminti, kad komunalinės paslaugos nekilnojamojo turto savininkams kainuoja nemažą sumą – šildymo sezono metu už dviejų kambarių butą teks mokėti apie 100–150 eurų per mėnesį..

Nekilnojamasis turtas Estijoje

Nekilnojamojo turto kaina trečiojoje Baltijos šalyje – Estijoje susidaro daugiausia dėl jo sostinių: oficialiojo – Talino, studento – Tartu ir kurorto – Pernu. Būtent šiuose miestuose būsto kainos yra didžiausios, likusioje šalies dalyje butų kainos yra daug mažesnės. Pavyzdžiui, Ida-Virumaa apskrityje, kuri ribojasi su Rusija, galite tapti buto savininku sumokėdami tik apie 300 eurų už 1 kvadratinį metrą..

Taline butai senamiestyje, jo istorinėse gatvėse, kurie pritraukia turistus iš viso pasaulio, yra didžiausi paklausa tarp užsienio pirkėjų. 1 kvadratinio metro kaina čia gali siekti 2 tūkstančius eurų, kituose Talino rajonuose „kvadratas“ kainuoja šiek tiek mažiau nei tūkstantį eurų.

Nekilnojamasis turtas Estijoje
Makovojus Valerijus. Senoji Talino gatvė. 2011 metai

Butų paklausa Tartu atsiranda dėl garsaus universiteto, kuris pritraukia studentus iš visos Europos, populiarumo. Tačiau studijuoti atvykę užsieniečiai neskuba tapti pilnaverčiu buto antrame pagal dydį mieste savininku – nuomojamo būsto paklausa yra kur kas didesnė. Vidutiniškai 1 kvadratinio metro kaina Tartu buvo nustatyta 400-500 eurų.

Pernu mieste, Haapsalu, Kuresarėje, Toiloje, taip pat kitose Baltijos jūros pakrantėse esančiose gyvenvietėse butų paklausa iš Leningrado srities ir Sankt Peterburgo gyventojų yra gana didelė. Šį populiarumą palengvina tai, kad kelias automobiliu į gražiausias šio kurorto regiono vietas vos per kelias valandas nuveža šiaurinės Rusijos sostinės gyventojus, čia vyksta reguliarios autobusų paslaugos. Pavyzdžiui, arčiausiai Rusijos teritorijos esančiame kurortiniame mieste Narva-Jõesuu daugiau nei 80% gyventojų yra rusai..

Nekilnojamojo turto kaina šiuose kurortiniuose miesteliuose yra gana maža, vienintelė išimtis buvo prestižinis Pärnu su išvystyta turizmo infrastruktūra. Išskirtinės savybės šalia paplūdimio ir istoriniame Pärnu centre kainuos 4,5 tūkst. Eurų už kvadratinį metrą, o sovietų pastatytuose apartamentuose – apie 1,5 tūkst. Eurų už kvadratinį metrą. Kituose Estijos kurortiniuose miestuose 1 kvadratinio metro kaina skiriasi nuo 600 iki 1,2 tūkst. Eurų, priklausomai nuo jūros atstumo ir paties namo kokybės..

Pastaruoju metu nekilnojamasis turtas Pernu pritraukia vis daugiau pirkėjų ne tik iš Rusijos, bet ir iš Švedijos bei Suomijos..

Didelis Estijos nekilnojamojo turto pirkėjų pliusas yra galimybė gauti daugkartinę Šengeno vizą ir, skirtingai nei Latvijoje, mažiausia operacijos suma nėra apibrėžta..

Nekilnojamojo turto pirkimo Estijoje trūkumus galima susieti su kalbos barjeru, nes jauni žmonės iš tikrųjų nesupranta nė žodžio rusiškai, o vyresnioji karta gali tiesiog apsimesti. Tačiau daugiau nei 30% šios Baltijos šalies gyventojų yra rusai, taigi, apskritai didelių sunkumų nėra..

Taip pat verta paminėti didelius komunalinius mokesčius, dėl kurių namo ar buto priežiūra Estijoje yra labai brangi – nuo 120 eurų per mėnesį. Tuo pačiu metu ne visada įmanoma užsidirbti pinigų išnuomojant butą, daugiausia tik iš studentų studentų Tartu ir Baltijos pakrantės kurortinių miestų savininkų..

Visi nekilnojamojo turto sandoriai Estijoje yra vykdomi su privalomu vietinio notaro, kuris taip pat yra teisininkas ir patvirtina ne tik dalyvių parašais, bet ir pirkimo-pardavimo sutartimi. Susitikimą su laisvalaikio Estijos notaru būtina atlikti prieš du mėnesius – dažnai neatsižvelgiama į operacijos skubumą. Notaro mokestis – 2% turto vertės.

Kaip matote, kiekviena iš Baltijos respublikų turi savų pranašumų ir savybių, todėl nekilnojamojo turto pasirinkimas Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje pirmiausia priklauso nuo paties pirkėjo norų ir interesų..

Įvertinkite šį straipsnį
( Kol kas nėra įvertinimų )
Petras Patarejas
Svarbiausios ekspertų rekomendacijos
Comments: 2
  1. Marijus

    Kokia yra dabartinė nekilnojamojo turto situacija Baltijos šalyse, ypač Lietuvoje? Ar pastebima didėjanti ar mažėjanti tendencija ir kokią įtaką tai turi nekilnojamojo turto rinkai?

    Atsakyti
  2. Jolanta Stankevičienė

    Ar galėtumėte pasidalinti informacija apie nekilnojamąjį turtą Baltijos šalyse? Noriu sužinoti, kokia šio tipo turtas yra populiariausias, kokie yra vidutiniai kainų lygiai ir ar verta investuoti į šį rinką. Taip pat labai domintų patarimai ir įžvalgos apie šį sektorių. Dėkoju iš anksto už jūsų pagalbą!

    Atsakyti
Pridėti komentarų