Tunelio kasimo metu iškastos atliekos buvo panaudotos administraciniams ir stoties pastatams statyti. Šiame ambicingame projekte iš viso dirbo 20 tūkst. darbuotojų.
Statybos darbai vyko 985 metrų aukštyje virš jūros lygio, kai kuriose atkarpose kelio nuolydis siekė 460 metrų, daugumoje kelio vietų kelio nuolydis buvo 20-25 proc., o posūkių nuolydžiai ir kreivių spinduliai – itin statūs.
Reikėjo naudoti naujus įrankius ir techniką bei kurti galingesnius lokomotyvus, kurių anksčiau nebuvo. Konkurse dalyvavo kelios įmonės, o nugalėjo Bavarijos inžinerijos įmonė, kurios lokomotyvai tuo metu turėjo didžiausią keliamąją galią. Ji gavo 20 000 dukatų atlygį.
Geležinkelio sankasa yra tokios geros būklės, kad net ir po 150 metų jos nereikia iš esmės atnaujinti! Unikalu ir tai, kad kelio dangai tiesti vietoj geležies ir plieno panaudota 80 000 akmeninių plokščių ir 65 000 plytų.
Metaliniai buvo tik bėgiai ir bėgių kelio įranga. Dėl šių subtilybių kelias pramintas "plytų keliu". Nenuostabu, kad tai pirmasis pasaulyje UNESCO pasaulio paveldo geležinkelis.
Vaizdingose Alpių apylinkėse, per kurias driekiasi kelias, įsikūrę pasakiški miesteliai ir turizmo kompleksai. Semmeringas jau nuo XIX a. visame pasaulyje žinomas kaip balneologinis ir slidinėjimo kurortas. Kai buvo atidarytas geležinkelis (nors ir 6 km per valandą greičiu), turistai plūstelėjo į šią salelę, norėdami savo akimis pamatyti šio Austrijos kampelio grožį. Pastato ilgaamžiškumas kelia nuoširdžią pagarbą.
Koks yra šio geležinkelio istorijos faktas, kuris jums buvo įdomus ar nustebęs?