2004 m. buvo atliktas vieno iš įspūdingiausių pasaulio pastatų kapitalinis remontas, kuris tapo nauju puslapiu šios vietos istorijoje. Darbas tęsiamas 2011 m. Sudėtingas ir sudėtingas projektas – "Conde Duque" yra antras pagal dydį pastatas Madride (po senųjų karališkųjų rūmų Alcázar) ir vienas seniausių bei didžiausių miesto pastatų.
Dėl to, kad Conde Duque stovi Madride, geriausiems pasaulio architektams buvo kur kas lengviau sukurti tokiam dideliam miestui tinkantį pastatą. Didžiulėje aikštėje patogiai įrengta koncertų salė, aktų salė, teatras ir kt. Lauko erdvės taip pat įgauna naują prasmę ir paskirtį.
Antrasis renovacijos etapas apėmė šiaurinę pastato dalį, kurioje buvo atlikta reikšmingų pakeitimų. Biblioteka, archyvas, observatorija ir šiuolaikinio meno muziejus.
Mediniai ir kaltinės geležies baldai, akmeninės arkos ir išbalinti skliautai – tai kruopštaus dizainerių darbo rezultatas ir naujas "Conde Duque" gyvenimas.
Architektas: Carlos de Riaño Lozano.
Ar restauravimas turėjo įtakos pastato istorijai ir architektūrai? Kaip išliko originalūs pastato elementai po restauravimo? Ar pastatas naudojamas tam tikrais tikslais, ar veikia kaip muziejus ar renginių vieta?
Koks buvo pagrindinis tikslas atliekant Conde Duque pastato pertvarkymą Madride? Kaip išliko pastato istorinės ypatybės ir kaip jos buvo sujungtos su moderniomis architektūros sprendimais? Kokias iššūkius teko įveikti architektui Carlo de Riaño Lozano?
Pagrindinis tikslas atliekant Conde Duque pastato pertvarkymą Madride buvo atgaivinti ir suteikti naują prasmę šiam 18 amžiaus istoriniam kariniam kompleksui. Pastato istorinės ypatybės buvo išsaugotos ir sujungtos su moderniomis architektūros sprendimais per kelis svarbius žingsnius. Pirmiausia, buvęs karinės kasyklos rūsys buvo transformuotas į naują įžymybę – didelį, modernų spektaklių salę. Antra, perstatant pastatą, buvo iškastas naujas poziuris, kuriame pastatytas šiuolaikinis kultūros centras.
Architektui Carlo de Riaño Lozano teko įveikti daugybę iššūkių. Pirmiausia, reikėjo sutvirtinti seną pastatą, palaikant jo istorinį charakterį. Be to, jis turėjo rasti balansą tarp senų elementų išsaugojimo ir naujų modernių pridėjimų. Šis darbas papildomai reikalavo geros strategijos ir daug kūrybiškumo. Be to, architektas turėjo atsižvelgti į vietos bendruomenės poreikius ir įsijungti į jų dialogą, siekiant sukurti atitinkamas vietos kultūros reikmes atitinkančias erdves. Carlo de Riaño Lozano puikiai susidorėjo su visais iššūkiais ir sukūrė puikų darbą – modernų kultūros centrą, išsaugantį ir pabrėžiantį istorinės Conde Duque pastato ypatybes.