Varpinė yra viso statinio sargas, esantis prie pat įėjimo. Į bažnyčios salę galima patekti pro paprastą stačiakampį prieangį, iš kurio pro nepastebimas duris patenkama į centrinę koplyčią, o iš abiejų pusių yra du pastato sparnai. Rezultatas – šiek tiek kitokia klasikinės bazilikos dalies interpretacija nedidelei šiuolaikinei parapijai. Sparnuose įrengta zakristija, viešosios patalpos ir biurai, muzikos salė ir virtuvė.
Pagrindinėje salėje yra daug laisvos erdvės, joje yra daug kėdžių, kurias galima perstatyti viešiems renginiams, o virš fojė iškilusioje pakyloje yra papildomų sėdimų vietų.
Už altoriaus iki pat lubų įrengtas įvairiaspalvis medinis ekranas dengia gale esančią vargonų nišą. Pro didžiulį matinio stiklo langą į pastatą iš viršaus patenka natūrali šviesa, o vakare įsižiebia žemi pakabinami šviestuvai, kurie sukuria šiltą ir šiek tiek intymią privatumo ir ramybės atmosferą.
Ar Imanuelio bažnyčia yra prieinama visuomenei?