Šaltinio vanduo dažnai tarnauja kaip natūralaus grynumo už miesto ribų simbolis, vasaros gyventojai jį geria ir pasiima su savimi į miestą. Mes išsiaiškinsime, ar jokiuose šaltiniuose tikrai nėra geriamojo vandens, taip pat išsiaiškinsime, kaip sukurti tokio šaltinio rezervuarą ir naudoti vandenį priemiesčio vandentiekyje.
Spyruoklių susidarymo priežastys ir tipai
Požeminis vanduo, tekantis į žemės paviršių, vadinamas šaltiniais. Tuo pat metu šaltiniai gali išeiti iš žemės ne tik sausumoje, bet ir po vandeniu, maitindami ežerus ir upes. Natūralus požeminio vandens išsiskyrimas vyksta žemose vietose, gedimuose ir įtrūkimuose dėl vandens nešančių uolienų filtravimo pajėgumų skirtumų ir kt..
Mažėjančių spyruoklių formavimosi schema
Spyruoklės yra šaltos ir karštos, slėginės (kylančios) ir be slėgio (mažėjančios), kartas nuo karto išdžiūsta ir veikia nuolat. Kartkartėmis išdžiūstantys šaltiniai maitinasi viršutinio vandens telkiniais, jų cheminė sudėtis ir temperatūra keičiasi. Natūralūs išleidžiami požeminiai vandenys turi stabilesnes savybes srauto greičio, cheminės sudėties ir temperatūros atžvilgiu, tačiau vis tiek priklauso nuo sezoninių klimato pokyčių. Palyginti su pirmųjų dviejų tipų šaltiniais, arteziniai vandenys yra pastoviausi, tačiau jų charakteristikos laikui bėgant taip pat gali kisti, nes jie priklauso nuo vandens, patenkančio į požeminius baseinus iš žemės paviršiaus.
Vandeningųjų sluoksnių išdėstymas: 1 – viršutinis dirvožemio sluoksnis; 2 – priemolis; 3 – smėlis; 4 – viršutinis vanduo; 5 – tarpsluoksnis vandeningasis sluoksnis; 6 – molis; 7 – artezinis vandeningasis sluoksnis
Priešingai populiariems įsitikinimams, šaltinio vandens dujinė ir cheminė sudėtis nėra vienoda – tai priklauso nuo vietinių hidrogeologinių sąlygų – negalima manyti, kad vanduo, išeinantis iš žemės, yra labai naudingas žmonėms.
Vandenyje, kurį tiekia aukštupio aukštupys, turintis išorinį grynumą ir skaidrumą, dažnai yra mikroorganizmų ir nemažo skaičiaus cheminių teršalų – seklus tokių vandenų atsiradimo gylis (iki 6 m) neleidžia jų išvalyti skverbiantis per gruntinius sluoksnius. Stambesnio tūrio požiūriu požeminis vanduo, esantis 30 m gylyje, yra daug švaresnis nei viršutiniai vandenys, tačiau atliekant laboratorinę analizę juose taip pat galima aptikti sunkiųjų metalų jonus, įvairius neorganinius ir organinius junginius, mikroorganizmus. Švariausias ir saugiausias žmonėms horizontas (gylis 20–1000 m) – arteziniai vandenys – yra gerai apsaugotas nuo žemėje esančių uolienų masės nuo įprastų taršos šaltinių, praktiškai neturi mikroorganizmų. Nepaisant to, artezinio vandens cheminė sudėtis tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio sluoksnių, su kuriais jis liečiasi – jame esančių mikro ir makroelementų procentinė dalis gali būti didesnė, nei leidžia geriamojo vandens standartai, esant artumui kalkakmenio vandeningajam sluoksniui, vandens kietumas padidėja. Todėl prieš statant kaimo namo vandens tiekimą iš šaltinio vandens, būtina nusiųsti jo pavyzdžius tyrimui.
Pavasarį daryk „pasidaryk pats“
Kadangi šaltinio vandens išmetimas dažniausiai būna nedidelis per laiko vienetą, būtina sukurti tokį užfiksavimą, kuris leistų surinkti ir laikyti reikiamą kiekį vandens, kad jį būtų galima toliau gabenti vartotojams. Fotografavimas yra struktūra, kuri atrodo kaip šulinys. Skirtumas tarp jų yra tas, kad didžioji dalis šulinio yra po žeme, o gaudymo kamera yra 50% virš žemės paviršiaus. Vanduo į gaudymą patenka natūraliu būdu – jį tiekia šaltinis.
Kylančios spyruoklės susidaro dėl padidėjusio slėgio vandens, pažeidžiant nepralaidžias uolienas, dengiančias vandens horizontą iš viršaus. Mažėjančios spyruoklės atsiranda iš nenuoseklaus požeminio vandens išleidžiant į žemės paviršių, uždėtą ant neperšlampamo pagrindo – tai yra lova ir išveda vandenį. Spąstavimo kameros konstrukcija priklauso nuo spyruoklės tipo – kylančiosios arba mažėjančios.
Kylančio šaltinio gaudymas yra vykdomas toje vietoje, kur vanduo intensyviausiai išeina. Šaltinio teritorija yra kruopščiai ištirta, dirvožemis pašalinamas iš vietos, kurioje bus įrengta gaudymo kamera, kol pamatai bus atskleisti. Tai yra savotiškas vandeningojo sluoksnio dangtis ir pro jį prasiskverbiantis vanduo. Jei šaltinio pagrindą sudaro uolienos, tada tokio vandens nereikia filtruoti. Jei gruntas yra suskaidytas, o per plyšius kartu su vandeniu išpilamas smėlis, būtina išvalyti aikštelės paviršių ir užpildyti 200-300 mm žvyro sluoksniu šiurkščiu smėliu, kuris veiks kaip atvirkštinis filtras..
Norint padidinti baseino plotą aplink sekcijos, iš kurios išeina upelis, perimetrą, uždedama gaudymo kamera – lengviau sumontuoti paruoštus gelžbetoninius žiedus, padengiant apatinio žiedo sąlyčio su pamatiniu akmeniu perimetrą, taip pat tarpus tarp žiedų esančiais riebiu moliu. Sumontavę žiedus, reikia iš kameros dugno padaryti maždaug 1500 mm aukščio išleidimo angą (tikslus aukštis priklauso nuo apskaičiuoto užfiksuoto srauto greičio), pro kurią bus pašalintas konstrukcijos metu susikaupęs vanduo, o atlikus darbus – jo perteklius. Betoninių žiedų suformuotas šulinys turėtų būti iš dalies padengtas horizontalia betono plokšte, paliekant praėjimą tarp jo iškylančio krašto ir šulinio sienos, kad žmogus galėtų nusileisti į spąstus. Viršutinė gaudymo kameros dalis pastatyta iš plytų mūro, sudarančio nupjautą kūgį, kurio viršutinėje dalyje bus liukas, vedantis į kamerą. Klojant mūrinę šulinio dalį, verta tarp eilių nutiesti ketaus laikiklius, išilgai kurių bus galima nusileisti į gaudyklę ir iš jos išlipti – kiekvieną kartą nereikės su savimi nešti kopėčių. Viršutinis kameros taškas turėtų pakilti virš žemės ne mažiau kaip 800 mm, jos kaklelis turi šarnyrinį liuką, kurį galima užrakinti.
Fiksuojantis kylantį pavasarį
Iš gaudymo kameros bent 2000 mm aukštyje nuo žemės paviršiaus turi būti išvestas ventiliacijos vamzdis, kurio anga uždaryta metaliniu tinkleliu iš tinklelio, viršuje sumontuotas gaubtas. Aplink gaudymo perimetrą reikia padaryti riebios molio užraktą, kurio viršuje yra betono akloji sritis, suformuoti nukreipimo griovius – neįmanoma, kad skystis iš išorės prasiskverbtų į šaltinio rezervuarą..
Vanduo iš gaudymo kameros imamas per vamzdį, įkištą į jį 500 mm aukštyje nuo smėlio ir žvyro filtro viršutinio taško. Atstumas, iki kurio nutekėjimo ir vandens įsiurbimo vamzdžiai pašalinami iš spyruoklinės kameros, yra ne mažesnis kaip 1000 mm nuo sienų; jų išvesties taške yra padarytas drenažo dėklas. Baigiamajame darbo etape įsiurbimo vamzdis kameros viduje yra įrengtas filtro elementu su 0,2 mm skylėmis ir pusiau pasukamu žalvario čiaupu.
Fiksuojanti besileidžianti spyruoklė
Mažėjančios spyruoklės gaudymo kameros konstrukcija yra panaši į kylančiosios gaudymo kameros – skirtumas yra tas, kad vanduo į ją pateks ne per dugno dugną, bet per sieną. Tarp vandeningo sluoksnio ir gaudymo įrengtas 200 mm žvyro filtras, šalia jo esančioje sienoje padarytos kelios skylės, per kurias tekės vanduo. Kad surinktas skystis neišeitų pro kameros dugną, jis apipjaustomas riebios molio pagalve. Vidinį mažėjančio spyruoklės gaudymo tūrį bus patogu padalyti į dvi dalis, naudojant perpildytą sieną, vandens suvartojimas turėtų būti atliekamas iš sekcijos, esančios toliau nuo sienos su vandeninguoju sluoksniu – ši priemonė padės išvengti vandens užteršimo suspenduotų dirvožemio dalelių. Jei vanduo išeina iš plačios sienos dalies, sukuriama gaudymo kamera su angomis (užtvankos sienomis), kurios užtikrina vandens surinkimą į bendrą baseiną..
Reikalavimai spyruoklei gaudyti
Prieš statant gaudymą ir jo eksploatavimo metu svarbu laikytis šių taisyklių:
- Mažiausias spyruoklinės kameros atstumas nuo bet kokių biologinės ir cheminės taršos šaltinių yra 50 m, geriau, jei ji yra didesnė. Infekcijos šaltiniai reiškia vietas, kur laidojami žmonės, laikomi gyvūnų palaikai, trąšos ar pesticidai, kanalizacijos šuliniai, nuosėdų rezervuarai ir kt..
- Vandens įsiurbimo šuliniai neturėtų būti kuriami šalia didelių transportavimo greitkelių (ne arčiau kaip 30 m iki jų), pelkėti, nuleisti pagrindinio reljefo atžvilgiu ir būti užlieti..
- Išilgai ne mažiau kaip 20 m atstumu užfiksuotos konstrukcijos perimetrą griežtai draudžiama plauti transporto priemonėmis, atvežti gyvulius į laistymo angą ir išmesti bet kokias šiukšles. Norint supaprastinti šią užduotį, rekomenduojama gaudymo spąstus 2 m atstumu nuo jo sienų apsaugoti tvora, neperžengiama gyvūnams..
- Be gelžbetonio, betono ir plytų medžiagų, fiksavimo kamerą galima statyti tik iš aukštos kokybės, gerai išdžiovintos ir nuluptos, sveikos guobos, ąžuolo ar maumedžio medienos..
- Siurblys, iš geriamojo šaltinio vandens tiekiantis iš akumuliacinės talpos, turi būti įrengtas gaudymo kameros išorėje, t. Y. Povandeniniai siurbliai tam nėra tinkami.
- Vandens ekologinis tyrimas nuo šaltinio yra privalomas – jam turi būti išduodamas ekologinis pasas.
Eksploatacijos metu būtina periodiškai apžiūrėti saugojimo kamerą ir aplink ją esančią vietą, išvalyti ir dezinfekuoti vandens surinktuvą, nuimti filtro elementą plovimui – eiti į gaudymo vidų tik švariais batais ir drabužiais..
Kad šaltuoju metų laiku netrukdytų gaudyti vanduo, laikymo kamerą iš išorės reikės izoliuoti šiaudais, uždengiamais tarpdančiu – sintetinė izoliacija, ypač mineralinė vata, šiuo atveju nerekomenduojama naudoti..
Bet kokie kokybiniai šaltinio vandens pokyčiai, nesvarbu, ar tai būtų pašalinis kvapas, spalvos atspalvis ar keistas skonis, reiškia, kad šaltinis, teikiantis šaltinį, sudėtis pasikeitė dėl tam tikrų priežasčių – esant tokiai situacijai, vandens patekimas iš karto sustos, o vandens mėginiai siunčiami laboratoriniam Sanitarinės ir epidemiologinės priežiūros tyrimui..
Autonominis sodybos vandens tiekimas: sutramdome spyruokles
Medžiagos turinys
Ar autonominėje sodyboje vandens tiekimo sistemą galima sureguliuoti taip, kad būtų galima kontroluoti vandens srautą ir užtikrinti, jog spyruoklės nebus užkirstos?