Kaip reikia laistyti augalus, kaip dažnai reikia laistyti ir kiek vandens reikia įpilti, taip pat kaip optimizuoti laistymo procesą – į visus šiuos klausimus atsakyta šiame straipsnyje..
Gana daug kalbėta apie būtinybę laistyti sodą. Šiame straipsnyje mes jums parodysime, kaip tai padaryti teisingai. Norėdami tai padaryti, pradžioje mes apsvarstysime įvairių augalų laistymo normas ir cikliškumą, o tada jums pasakysime, kaip, remiantis gauta informacija, organizuoti kompetentingą laistymą ir tikintis, kad tai bus padaryta automatiškai..
Augalų laistymo režimai
Augalų poreikis vandeniui, griežtai tariant, nėra pastovus. Tai labai priklauso nuo išorinių veiksnių – drėgmės, temperatūros, vėjo greičio ir krypties, kritulių kiekio. Iš tiesų, lietūs ir didelė drėgmė kai kuriais atvejais gali žymiai sumažinti reikiamą į dirvožemį patenkančios papildomos drėgmės kiekį, o aukšta temperatūra ir vėjas, priešingai, padidindami išgarinimą iš lapų paviršiaus ir išdžiovindami dirvožemį, sukurs sąlygas, kurioms reikės papildomo laistymo. Tačiau pirmiausia renkantis drėkinimo režimą reikėtų atsižvelgti į individualius įvairių augalų rūšių vandens poreikius..
Paprastai visos sodo kultūros yra suskirstytos į tris grupes:
- Atsparus karščiui, gerai atlaiko oro sausrą. Į šią grupę įeina: melionai – arbūzas, melionai ir moliūgai, daržovės – kukurūzai, pupelės, žirniai ir kt. Šios grupės augalams nereikia dažnai laistyti..
- Pasėliai su gerai išvystyta šaknų sistema. Šaknies išsivystymo gylis nėra svarbus, pagrindinis dalykas yra bendras jų tūris, kuris leidžia jiems absorbuoti drėgmę iš didelio dirvožemio tūrio. Šiai kategorijai priskiriami: agurkai, pomidorai, baklažanai, paprikos ir šakninės daržovės – morkos, burokėliai ir bulvės, taip pat kai kurie žalumynų tipai, pavyzdžiui, petražolės. Šios grupės augalams reikalingas gausus, reguliarus, bet ne dažnas laistymas..
- Augalai su silpna šaknų sistema, negalintys savarankiškai išgauti vandens iš dirvožemio. Tai apima: svogūną, česnaką, kopūstą, ridikėlį, salotas, ridikėlį. Atitinkamai tokius augalus reikia laistyti dažnai, bet ne labai gausiai..
Yra tam tikros drėkinimo normos, jas patogu pateikti šios lentelės pavidalu:
Augalo rūšis Drėkinimo greitis, l / m2 Ciklinis laistymas Pastabos Agurkai prieš pumpurai 20-30 Kartą per savaitę Laistymas atliekamas nedaug arba be kritulių Agurkai žydėjimo ir vaisiaus metu 30–40 Du kartus per savaitę Laistymas nėra atliekamas stiprių liūčių metu Pomidorai 50 Kartą per savaitę Sodinant sodinukus į žemę, kol jie neįsišakniję, laistymo dažnis turėtų būti 2–3 kartus per savaitę. Centriniame ir šiauriniuose Rusijos regionuose, taip pat pietiniuose regionuose, kur trūksta saulės, reikėtų nutraukti laistymą nuo vaisių nokinimo pradžios. Pipirai ir baklažanai 50 Kartą per savaitę Sodinant sodinukus į žemę, kol jie neįsišakniję, laistymo dažnis turėtų būti 2–3 kartus per savaitę. Laistymas turi būti atliekamas iki šalnų Morkos ir burokėliai 60–70 Kartą kas 10 dienų Laistymas turėtų būti reguliarus, kad vaisiai nesulūžtų Svogūnai ir česnakai 30–40 Du kartus per savaitę Laistymą reikia pradėti prieš lapų pasirodymą. Norma šiuo atveju yra 10–20 l / m2 Kopūstai 30–40 Du kartus per savaitę Laistymo pertraukėlės neturėtų būti leidžiamos Bulvės 20-30 Kartą per savaitę Laistymas atliekamas nuo pumpurų atsiradimo pradžios iki viršūnių augimo pabaigos Reikėtų prisiminti, kad kai augalai turi matomų drėgmės trūkumo požymių – pagelsta lapai, nukrenta kiaušidės ar vaisiai, išsaugoti derlių beveik neįmanoma. Todėl būtina augalus laistyti laiku ir reikiamu kiekiu, net jei jums atrodo, kad viskas tvarkoje ir augalai gali laukti laistymo. Taigi, atsižvelgiant į drėkinimo greitį ir išorinius veiksnius, reikia pasirinkti būtiną drėkinimo režimą.
Automatinės augalų laistymo sistemos organizavimas
Mes išsiaiškinome augalų laistymo režimą. Remiantis aukščiau pateikta lentele, nebus sunku aprūpinti augalus reikiamu drėgmės kiekiu. Tačiau tai lengva padaryti tik vienu atveju – kai esate nuolat svetainėje ir turite galimybę kontroliuoti visą procesą. Visiškai akivaizdu, kad jei atvyksite į dachą, geriausiu atveju vieną kartą per savaitę savaitgaliui, tada bus daug problemų. Juos galima išspręsti vienu būdu – svetainėje suorganizavus automatinę laistymo sistemą. Pirmuosiuose dviejuose straipsniuose: „Automatinė sodo drėkinimo sistema: rezervuaras su vandens lygio valdymu“ ir „Automatinė sodo drėkinimo sistema: vasaros vandens tiekimo organizavimas“ mes jau papasakojome, kaip organizuoti nuolatinį vandens tiekimą ir tiekimą į lovas. Lieka tik organizuoti tiesioginį augalų laistymą.
Šiandien labiausiai paplitę šie drėkinimo būdai:
- Varnų laistymas. Tai susideda iš to, kad vanduo tiekiamas į specialiai paruoštas įdubas tarp pasodintų augalų eilių – vagų. Šis metodas nereikalauja specialaus pačios laistymo sistemos paruošimo, vanduo pilamas bet kokiu įmanomu būdu. Paruoštos tik pačios lovos. Šiuo drėkinimo metodu žemė yra gana tolygiai sudrėkinta. Galima automatizuoti vagų drėkinimo procesą, tačiau nepatartina, nes šis metodas yra gana neekonomiškas ir, galbūt, jau pasenęs..
- Lašelinis drėkinimas. Vanduo nuolat tiekiamas mažomis dalimis tiesiai į augalų šaknų zoną. Procesas yra toks optimizuotas, kad nepaisant to, kad jis yra tęstinis, jis yra pats ekonomiškiausias ir reikalauja daug darbo. Organizuojant lašelinį drėkinimą, reikia įdiegti specialią sistemą. Apie tai, kaip tai padaryti patys, galite perskaityti, pavyzdžiui, straipsnyje „Pasidaryk pats – lašinamas drėkinimas. Modernus drėkinimo būdas “. Tinkamai įdiegus ir konfigūravus, pačiam drėkinimo procesui nereikia jokios papildomos automatikos..
- Purškimas. Jei visi augalai teiktų pirmenybę laistymui lašeliniu būdu, jie galėtų sustoti. Bet, pavyzdžiui, agurkai, žiediniai kopūstai ar salotos yra labiau mėgstami, kai ant viršaus jie tolygiai laistomi, paveikdami lapus ir vaisius. Šis drėkinimo būdas vadinamas purškimu. Be kai kurių daržovių augalų, visų rūšių veja laistoma tik purškiant. Atitinkamai, būtent šį metodą, tiksliau jo organizavimą ir automatizavimą, skirsime paskutinei mūsų straipsnio daliai.
Paprasčiausias būdas laistyti augalus purkštuvu yra naudoti laistymo skardinę. Nepaisant akivaizdaus paprastumo, šis metodas turi rimtų trūkumų:
- turite rankiniu būdu nutempti nemažą kiekį vandens, ypač jei sodas yra pakankamai didelis;
- laistyti galite tik iš savęs, ty neįmanoma ilgą laiką palikti savo svetainės.
Galite atsikratyti pirmosios iš aprašytų problemų, jei įdėsite purkštuvų įrenginius. Jų yra nemažai ir įvairių – vejai ar lovoms su apskritu ar skersiniu purškimu visus juos be problemų galite nusipirkti sodų parduotuvėse. Paprastai tariant, kai kuriais atvejais namuose pagaminti prietaisai yra gana tinkami purškimui. Pvz., Agurkams yra pastatytas specialus grotelės, skirtas išlaikyti viršūnes vertikalioje padėtyje. Viršutinėje grotelės dalyje visiškai įmanoma pritvirtinti vamzdį su išgręžtomis skylėmis. Kai vanduo tiekiamas į vamzdį, agurkai gaus reikiamą drėgmę, o jiems tinkamiausias būdas yra purškimas.
Antroji problema išlieka – nuolatinio buvimo poreikis – kažkas turi atidaryti ir uždaryti vamzdį tinkamu metu. Tačiau yra ir paprastas sprendimas – elektroninis laikmatis laistymui. Apie tai jau minėjome pirmame straipsnyje. Šie įtaisai yra ne tik vieno kanalo, tai yra, skirti vienam vamzdžiui, bet ir daugiakanaliai su atskira programa kiekvienai išeinančiai atšakai. Prijungę tokį prietaisą prie tiekimo vamzdžio ir užprogramuodami jį įjungti ir išjungti tinkamu laiku, jūs visiškai automatizuojate lovų laistymo procesą. Viskas, ką jums reikia padaryti, yra atidaryti vožtuvo laiką, kad būtų užtikrintas būtinas vandens kiekis. Tai ir, ko gero, periodiškas akumuliatorių keitimas – visa tai yra sudėtinga norint išlaikyti tokią automatinę drėkinimo sistemą. Akivaizdu, kad idealiu atveju visa sistema galėtų būti sujungta per lietaus jutiklį, kad būtų išvengta augalų perpildymo. Tai taip pat lengva padaryti. Tačiau žinodami orų prognozę artimiausioms 10 dienų, visada galite pakoreguoti savo laistymo sistemos darbo režimą, atsižvelgdami į galimus kritulius.
Taigi automatinės laistymo sistemos išdėstymas yra padalintas į šiuos etapus:
- Teisingas lovų organizavimas. Pačioje pradžioje reikia nuspręsti, ką ir kur sodinti, kad sausrai atsparūs ir drėgmę mėgstantys augalai tuo pačiu metu neaugtų toje pačioje lovoje arba, pavyzdžiui, skirtingi pasėliai, vieni renkasi lašelinį laistymą, kiti – per purškimą..
- Lašelinio drėkinimo sistemos įrengimas atitinkamose lovose su nuolatinio vandens tiekimo organizavimu.
- Purškimo sistemų įrengimas, organizuojant automatinį vandens tiekimą pagal laikmatį.
Vykdydami visa tai, jūs ne tik užtikrinsite sau didelį derlių, bet ir atlaisvinsite didžiulį laiką kitoms veikloms bei laisvalaikiui..
Kokia yra patogiausia ir efektyviausia automatinės sodo drėkinimo sistemos įrengimo strategija? Ar yra svarbu naudoti tam tikrą prietaisų ar technologijų rinkinį? Kaip ilgai toks įrenginys galėtų tarnauti ir kokiais būdais galėtų būti prižiūrimas? Kokia yra tokios sistemos kaina ir kokiu būdu ji galėtų būti nuolat palaikoma?
Patogiausia ir efektyviausia automatinės sodo drėkinimo sistemos įrengimo strategija yra naudoti laikmačius arba diržus, kurie reguliuoja vandens tiekimą pagal nustatytą laiko intervalą. Be to, geriau naudoti lašintuvus arba naujesnės kartos purkštuvus, kad būtų pasiektas lygiuotas drėkinimas ir išvengta vandens švaistymo.
Naudoti tam tikrą prietaisų ar technologijų rinkinį yra svarbu siekiant gauti geriausius rezultatus. Tai gali apimti laikmačius, diržus, valdymo blokus, lašintuvus, purkštuvus, drėkintuvų jungtis ir kt. Taip pat galima įdiegti jutiklius, kurie išmatuoja dirvožemio drėgmės lygį ir pagal tai reguliuoja drėkinimą.
Įrenginio tarnavimo trukmė priklauso nuo naudojamų komponentų ir jų kokybės bei priežiūros lygio. Įprastai tokia sistema gali tarnauti daugelį metų, jei reguliariai tikrinta ir atliekama techninė priežiūra.
Šiai sistemai prižiūrėti gali būti naudojama tiek rankinė, tiek automatinė kontrolė. Automatinė kontrolė leidžia nuotoliniu būdu reguliuoti ir stebėti drėkinimo sistemą, prižiūrėti jutiklius ir gauti pranešimus apie įvairias sistemos problemas.
Tokia sodo drėkinimo sistema gali turėti įvairią kainą, priklausomai nuo sistemą sudarančių prietaisų, jų kokybės ir kiekio bei diegimo darbo apimties. Taip pat reikia atsižvelgti į sodo dydį ir sudėtingumą. Nuolatinio palaikymo būdas apima reguliarius tikrinimus, valymą ir būtinus prietaisų keitimus, jei to reikia.
Automatinės sodo drėkinimo sistemos įrengimas su laikmačiais arba diržais yra patogiausias ir efektyviausias būdas reguliuoti vandens tiekimą pagal nustatytą laiko intervalą. Be to, naudojant lašintuvus arba naujesnės kartos purkštuvus, galima pasiekti lygiuotą drėkinimą ir išvengti vandens švaistymo. Sistemai prižiūrėti galima naudoti rankinę ar automatinę kontrolę, o jutikliai padeda reguliuoti drėkinimą pagal dirvožemio drėgmės lygį. Įrenginio tarnavimo trukmė priklauso nuo komponentų kokybės ir priežiūros lygio, tačiau tinkamai prižiūrima sistema gali tarnauti daugelį metų. Sodo drėkinimo sistemos kaina priklauso nuo prietaisų kokybės ir kiekio bei diegimo darbo apimties, taip pat sodo dydžio ir sudėtingumo. Nuolatinis palaikymas apima reguliarius tikrinimus, valymą ir prietaisų keitimą, jei reikia.