1984 m. Žiemos olimpinės žaidynės buvo surengtos Sarajeve (tuo metu – Jugoslavijoje). Dabar tokios šalies nėra, o daugelis olimpinių objektų yra apgailėtinos būklės. Dviratininkai įvaldė vieną iš bobslėjaus takų, čia organizuodami lenktynes šviesaus grafiti, dengiančio betonines sienas, fone. Likę tik trupiniai ir apaugę samanomis. O vienoje iš buvusio olimpinio komplekso dalių iš viso atsirado kapinės.
Tai Graikija, Atėnai, kur 2004 m. Vyko vasaros olimpinės žaidynės. Jei apgailėtiną įrenginių būklę Sarajeve daugiausia lėmė pilietinis karas ir Jugoslavijos atsiskyrimas, Graikija nukentėjo nuo ekonominės krizės ir negalėjo pilnai išnaudoti visos konkurso infrastruktūros..
Cortina d’Ampezzo, Italija. Žiemos olimpinės žaidynės čia buvo surengtos 1956 m., Atsižvelgiant į tai, kad praėjo daugiau nei 60 metų, slidinėjimo šuoliai ir stovai vis dar yra gerai išsaugoti, nors, žinoma, jie nebuvo naudojami ilgą laiką.
Elstal, buvęs olimpinis kaimas netoli Berlyno. 1936 m., Tuometinėje nacistinėje Vokietijoje, vyko vasaros olimpinės žaidynės. Po to daugelis objektų buvo naudojami kaip vokiečių, o vėliau sovietų, kareivinės.
Iš apleisto slidinėjimo šuolio Prancūzijos Grenoblyje, kur vyko 1968 m. Olimpinės žaidynės, atsiveria labai gražūs vaizdai, kurie vilioja turistus.
Net Pekine (KLR), kur olimpinės žaidynės vyko tik 2008 m., Po varžybų liko apleistų įrenginių. Pavyzdžiui, ši arena skirta žaisti paplūdimio tinklinio žaidimus. Ir vandens trasa baidarėms.
Ar kodėl olimpiniai stadionai ir infrastruktūra yra apleisti?
Kokia yra padėtis su apleistais olimpiniais stadionais ir infrastruktūra? Ar yra planų juos atkurti arba pernaudoti? Ar tai atitinka valstybės prioritetus?
Kokie veiksmai yra planuojami atnaujinti arba panaudoti apleistus olimpinius stadionus bei infrastruktūrą?
Planuojamos veiksmų kryptys atnaujinant arba panaudojant apleistus olimpinius stadionus ir infrastruktūrą įvairuoja. Viena iš galimybių yra perplanuoti šias vietas ir pritaikyti jas kitoms rekreacinių ar sporto veiklų rūšims, pavyzdžiui, futbolo ar ledo ritulio aikštynams. Kitas būdas yra juos perduoti universitetams ar bent jau dalinai panaudoti švietimo tikslams. Taip pat galima išnaujinti infrastruktūrą ir naudoti stadionus rengiant tarptautinius ar nacionalinius sporto renginius, koncertus ar kitas masines renginių organizacijas. Svarbu yra tai, kad apleisti olimpiniai stadionai ir jų infrastruktūra turi būti tinkamai priežiūrimi ir išlaikomi, kad galėtų būti panaudoti ilgametėms rekreacinėms veikloms arba palikti ateities kartoms. Panaudoti šiuos objektus šiuo metu aktuali problema, tačiau politinė valia ir tinkamas finansavimas gali padėti atnaujinti ir suteikti jiems naują gyvenimą.